apnikti

apnikti
1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus apnìko iš visų pusių KI63. Pasiduoti jis nenorėjo, dėl to kaip apniktas liūtas gynėsi prš. ^ Vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Apniko kaip varnos vanagą LTsV248. ║ tr., intr. apstoti, apspisti: Vaikai apnỹko motyną, kad duotum valgyti, t. y. antpuolė J. Beregiant apniko mane it šunys vaikeliai su lazdomis M.Valanč. Apniko kap kiaulės bulves Lš. Tos bitys ant to prakaito apnìko i sukando Prk. ║ intr. būti apipultam: Atejau į Kalvariją, tuoj ir apnikáu toms davatkoms KlvrŽ. | Kviečiai labai žoliums apnìko Rs. | Ekertin uodegą inkišiau, ana apnìko (apkibo) žuvių, ir parsinešiau (ps.) Km. ║ tr. padaryti, kad užpultų, užsiundyti: Mergelę piemenys apniko šunimis, o mergelė buvo jau juoką pažįstanti Šts. ║ tr. apsėsti: Dar blogiau, kai velniai žmogų apnyksta KrvP(Mlt). Sako, apnỹksta velniai Pgg. ║ tr. apipulti gausiai įsiveisus: Ir mūso laukus anais metais buvo kurmiai apnìkę Všv. Spragės kopūstus apnìko Vkš. Utėlės aną apnìko Skdv. ║ smarkiai apstoti, prispausti (apie ligas, bėdas ir pan.): Slogos muni apnìko Vkš. Avis, par žiemą supelėjusiu šienu šeramas, pavasariop sausis apniko M.Valanč. Visokios nelaimės mus apniko Krž. Bėdos apsėdo, vargai apniko, o kišeniuj nei skatiko KrvP(Jnš). Nepalaima mane apniko KBI36. 2. tr. prk. apimti, užvaldyti (apie jausmus, mintis ir pan.): Būdavo dienų, kai Levutę apnikdavo abejonės rš. Sukosi galva, apniko kažkoks nuovargis rš. Apniko baimė S.Dauk. Juokas apniko, negaliu nė žodžio ištarti Plng. Kad apnìko miegas, niekaip nebgaliu atsitūrėti, ir gana Šv. Netikėlius šiurpulys apniko S.Dauk. 3. tr. užklupti, aptikti: Šieną pjaunant, apnikau laukinių bičių lizdą Grdm. Matytis, kiaunė zuikį apnikusi bemiegant prš. Apniko lytus, ir sutiško muno vasarbačiai Šts. Vienkartu tokie apniko karščiai, jog žemė kaito S.Dauk. 4. intr. pradėti, imti ką daryti: Kai šuo šunį susitinka, tuojau uostyti apninka LTR(Kbr). Pilį turtingą apnikę jau buvo jie plėšti ir deginti HI. Keliu [piemenys] tekėti apniko SGI54. \ nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • apnikti — 2 apnìkti (plg. la. apnikt) intr. atsibosti, įkyrėti: Ka trobõ[je] apniñka, išeisu į saulę pasėdėsu, nu daba, ka šalta – bėk atgaliau Vgr. Apniko man tas arklys, parduosiu Ėr. Oi tu Dieve, kaip apniko sėdėti! Slč. Apniko jau man gyvenimas, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apnikti — apni̇̀kti vksm. Šùnys, bi̇̀tės jį̇̃ apni̇̀ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užnikti — 1 užnìkti 1. intr. smarkiai pradėti, įsitraukti ką daryti: Kaip tik parvažiavo, tuoj užniko kištis prie visokių darbų tvarkos KlvrŽ. Kad čia buvo užnìkę rūkti! Plt. Kosulys smauga – kad užniks kosėti, nė dvasios nebatgauna Užv. Kad užniks gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvogti — įvõgti, į̃vagia, į̃vogė 1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antnikti — 1 antnìkti (ž.) intr. užsipulti, prispirti: Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus Šts. nikti; antnikti; apnikti; atnikti; įnikti; panikti; sunikti; užnikti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipanodyti — ×apipanõdyti tr. apipulti, apstoti, apnikti: Blãkutės appanõdija, i blusos appanõdija Ad. Arklys neturi daikto – appanõdijo birzgėlės Ad. | Ejau per lauką, ir šuva apipanodijo Slk. panodyti; apipanodyti; įsipanodyti; pripanodyti; užpanodyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplūsti — 1. intr. užtvinti: Apiplūs pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplūdo vandenimi J. 2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus... Sidabra pavasarį ..., išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplūsta BM177(Jnš). 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipulti — apipùlti K 1. tr. SD1114, Pb užpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėti: Grįžtant namo par mišką apipuolo jį vagys BM54. Vilkas aveles užpuola, visi šunes apipuola A.Strazd. Neišmėčiok strypų lig šunų neapipultas, o kai apipuls, neturėsi su kuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apleidimas — apleidìmas sm. (2) → apleisti. 1. neprižiūrėjimas, nesirūpinimas, užleidimas: Koks to vaiko apleidimas! Turbūt nė savo amželė[je] nepraustas Vvr. 2. refl. netvarkingumas, nešvarumas: Nešvarai ir apsileidimui ne vieta mūsų buityje! rš. Numūse… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”